Vaterlinija

Meniu

Apie karkasines baidares sužinojau iš dokumentinio filmo apie britų komandosų karinę operaciją „Frankton“, įvykdytą 1942 metais Prancūzijoje. Operacijoje buvo panaudotos dvivietės sulankstomos baidarės, kuriomis kariai iš Žirondos upės žiočių (kur juos atgabeno povandeninis laivas) pasiekė Bordo uostą ir užminavo keletą vokiečių laivų.

Plačiau pasidomėjęs apie karkasines baidares, atradau Tom‘o Yost‘o internetinę svetainę Yostwerks, kurioje pateikti įvairių jūrinių karkasinių baidarių brėžiniai ir instrukcijos kaip jas pasigaminti. Kadangi apie nuosavą baidarę pagalvodavau ir anksčiau, nusprendžiau pabandyti pasidaryti ją pats (tiksliau, dvi baidares – sau ir žmonai). Išsirinkau pačią trumpiausią – Sea Bee 13. Šios baidarės ilgis yra apie 4 metrai (13 pėdų), o plotis – 60 centimetrų (24 coliai). Baidarės karkasą sudaro penki iš faneros išpjauti špantai ir juos tarpusavyje jungiantys mediniai stringeriai, planšyrai ir kilis. Karkasas dengiamas audiniu ir impregnuojamas dažais arba dengiamas PVC plėvele.

Įsigijęs elektrinį siaurapjūklį ir staliaus spaustuvų ėmiau ieškoti medžiagų, reikalingų baidarės karkaso gamybai. Špantams išsirinkau 12 mm storio beržinę fanerą, laminuotą vandeniui atspariais klijais, o stringeriams ir planšyrams pavyko gauti keletą baldinės pušies lentų. Karkaso klijavimui įsigijau epoksidinių klijų. Stendui, ant kurio renkamas baidarės karkasas, pasidariau du medinius ožius ir įsigijau 100x100x6000 eglinį tašą. Baidarei apdengti įsigijau poliesterio audinio ir aliejinių dažų.

Pagal internete nurodytas koordinates nusibraižiau špantų šablonus ant popieriaus ir juos iškirpęs panaudojau špantų kontūrų braižymui ant faneros lapo. Nuo šio etapo prie baidarės statymo prisidėjo mano žmona Silvija. Nubraižę galutinius špantų kontūrus, juos išpjovėme siaurapjūkliu.

Medieną stringeriams padėjo paruošti nedidelę lentpjūvę turintis kaimynas Audrius. Jis gateriu supjovė mano turimas pušines lentas į tašelius, kurių pakako dviem baidarėms. Iki reikiamų matmenų tašelius teko obliuoti obliumi.

Karkasą surinkome ant stendo ir suklijavome epoksidiniais klijais. Klijuotas jungtis papildomai sutvirtinome išgręžtose skylėse įklijuodami medinius kaištelius. Komingso apatinį žiedą taip pat priklijavome, papildomai sujungdami jo kraštus su planšyrais. Baidarės sėdynę pagaminau iš eglinių lentelių, kurias pririšau prie špantų. Baigtą karkasą porą kartų nutepėme aliejumi su pušų derva.

Karkasą apsiuvome poliesterio audiniu. Raukšles, kurių nepavyko pašalinti siuvant, išlyginau karštu lygintuvu. Aptraukus karkasą, visą baidarę nudažėme aliejiniais dažais. Prireikė penkių dažų sluoksnių. Nudžiuvus paskutiniam sluoksniui medvaržčiais pritvirtinau viršutinę komingso dalį, suklijuotą iš dviejų faneros žiedų. Galiausiai bronzinėmis vinutėmis baidarės galuose prikaliau plastikines juosteles, kurios apsaugo audinį nuo trinimosi į seklų dugną arba krantą.

Antrosios baidarės karkasui, norėdami sumažinti masę panaudojome mažesnio skerspjūvio stringerius. Juos prie špantų tvirtinome pririšdami, prieš tai visas dalis nutepę aliejine danga. Komingso konstrukcija taip pat pakeista – jis sulaminuotas iš uosinių juostelių ir tiesiog prisiūtas prie dangos (su karkasu tiesiogiai nesujungtas).

Grenlandietiško tipo irklus išdrožiau iš eglinių lentų, kiekvieną pagal irkluotojo kūno proporcijas. Juos padengiau keliais sluoksniais vandeniui atsparios lazūros. Irklai gavosi lengvi, tvirti ir patogūs, tik sušlapę tampa šiek tiek slidūs.

Pirmosios baidarės masė yra maždaug 16-17 kg, o antrosios 14-15 kg. Abi baidarės yra gana stabilios, manevringos ir pakankamai greitos. Deja jos nepasižymi didele bagažo talpa, todėl nelabai tiktų ilgesnėms nei kelių dienų išvykoms. Plaukiojant didesnius atstumus, vertėtų įsirengti patogias sėdynes, atlošus nugarai ir atramas kojoms. Taip pat labai praverstų „jūrinė kojinė“, kuri dedasi į baidarės kokpitą ir apsaugo vidų nuo purvo ir vandens patekimo (pradžiai tuo tikslu panaudojau polietileno maišus). Dar viena svarbi dalis, kurią tikiuosi įsigyti arba pasisiūti – prijuostė, kuri uždaro kokpitą ir tarsi sujungia irkluotoją ir baidarę tarpusavyje.