Lietuvos laivų konstruotojai

"Palmės" idėja nebuvo sugalvota paties - tai burvaltė, pagaminta pagal (mano pirmąjį!) užsakymą, šeimos draugo Mindaugo, kuris, kelis metus iš eilės matydamas, kaip plaukioju savo Mėletėle, panoro ir pats išmokti buriuoti. "Palmė" buvo būtent tam ir skirta - plati, stabili, kuklaus burės ploto, o špritinis rangautas parinktas dėl jo ypatingo praktiškumo ir paprastumo.

 palme1


Pagrindiniai laivo parametrai:

Vandentalpa: 215 kg
Korpuso ilgis: 350 cm
Vaterlinijos ilgis: 316 cm
Bendras ilgis: 378 cm
Ilgis nuleidus stiebą: 646 cm
Plotis: 120 cm
Burės plotas: 5.5 m2
Grimzlė: 11 cm (pilna apkrova)
80 cm (su nuleistu švertu)
Svoris:
-Korpusas: 35.3 kg
-Vairas: 2.3 kg
-Švertas: 3.7 kg
-Rangautas: 3 kg
-Burė: 2 kg
-Irklai: 3 kg
-Kitos smulkmenos: 2 kg
-Viso: 51.3 kg


Minimalus borto aukštis:
-virš vandens (tuščias laivas): 33 cm
Minimalus borto aukštis
-virš vandens (pilna apkrova): 27 cm

Stiebo ir šprito ilgis: 315 cm
Šlapio paviršiaus plotas: 3.16 m2
Prizminis koeficientas: 0.55
Ilgio/pločio santykis: 2.9:1
Apsėmimo kampas (tuščias l.): 42°
Apsėmimo kampas (1 žm.): 29°
Apsėmimo kampas (2 žm.): 23°
Svorio centro aukštis (tuščias l.): 1.2 cm
Sausų daiktadėžių tūris: 2 x 41 L

 

Visą statybų eigos video montažą galite pamatyti čia.

 

Taupant laiką, šis laivas irgi buvo statomas stitch&glue būdu, tačiau šįkart naudojant sertifikuotą jūrinę fanerą (kas labai, labai pasiteisino). Dėl laivo dydžio, įprastinės faneros plokštės ilgio nepakako, ir teko daryti jungimus - šįsyk nusprendžiau išbandyti nuožulnų jungimą (ang. scarf joint). Išbandžius daugybę įrankių, paaiškėjo, jog geriausiai darbą atlieka juostinis šlifuoklis - tačiau jis toks greitas, jog klaidų neatleidžia. Be abejo, prišlifuoti nuokalnę iki pat linijos jau reikėjo rankomis su šlifavimo plokštele.

01

Kuomet faneros galai pasiekė popieriaus plonumą, buvo galima apversti, sujungti, ir suklijuoti tuos lakštus tarpusavyje. Kad jie neišslystų nuo spaudimo jėgos, išgręžiau jungtyse mažas skylutes, ir įklijavau dantų krapštukus, kuriuos vėliau nupjoviau ir prišveičiau sulyg paviršiumi. Jungtis suslėgiau tarp dviejų lentų su spaustuvais bei svoriais, tačiau (per vėlai) paaiškėjo, jog to svorio nepakako. Geresnis būdas būtų buvęs suspausti tas lentas tarpusavyje medvaržčiais, einančiais kiaurai fanerą, o vėliau tas skylutes užtaisyti dantų krapštukais arba epoksidine derva.

02

Toliau - formų išpjovimas bei įprastinis jų "susiuvimas" viela. Įdomu tai, jog paprastai tai atlikus, reikia išplėsti bortus su atmatuoto ilgio balkiais, jog laivas pasiektų savo teisingą formą, tačiau šįkart teko daryti atvirkščiai - sutraukti bortus vidun, naudojant ploną špagatą. Tik paskui supratau, jog tai priklauso nuo to, kaip yra paremtas laivo dugnas. Reguliuojant parėmimo taškus, galima šį procesą gerokai supaprastinti.

03

Kai siūlės buvo užlietos epoksidine derva ir sutvirtintos stiklo audiniu, pamažu ėmiausi vidinių struktūrų - beveik visos jos buvo daromos iš 2x1cm pušinių balkelių, taupant svorį. Priešingai nei savo pirmąjame laive, šiame aš medvaržčius naudojau tik laikinai, kol sukietės klijai, o tada išsukau. Tai labai svarbu, ne tik dėl laivo svorio, bet ir ilgaamžiškumo - laikant laivą ne šildomoje patalpoje žiemą, medis ir metalas traukiasi bei plečiasi skirtingai, ir tai pamažu išjudina varžtus iš jų vietų, padaro ertmes, kur gali kauptis drėgmė, jau nekalbant apie rūdijimą. Visgi, padariau nemažą klaidą - išsukus varžtus, jų skyles reikėjo ne užglaistyti, o įklijuoti medinius kaiščius. Kaip vėliau paaiškėjo (kas galėjo pagalvoti!), bukos jungtys yra labai silpnos, kiek epoksidinės dervos ten beprifarširuotum...

0506

 Viena įdomiausių laivo dalių buvo švytuoklinis švertas. Kadangi medis yra lengvesnis už vandenį, reikėjo į šverto galą įlieti švino, jog šis laikytųsi nuleistas, tačiau visgi galėtų įšokti atgal į korpusą, jei laivas užplauktų ant seklumos. Išvyniojęs senų, tarybinių laidų izoliaciją, surinkau pakankamą kiekį švino, išlydžiau jį Kauno MakerSpace dirbtuvėse, ir tada įliejau į paruoštą skylę šverto gale. Kad sustingęs svarmuo neiškristų, į šios skylės perimetrą įkaliau vinių, išsikišusių per 2-3cm. Kitoje pusėje buvo prispausta metalinė plokštelė, neleidžiati švinui išbėgti, kuri vėliau buvo nuimta.

07

Padariau mažytę klaidą - pervertinau švino galimybes susitraukti vėstant, ir jam pilnai sustingus, liko kalnagūbris. Sulyginti jį su aplinkiniu medžiu pasirodė esą titaniška užduotis. Nors tai minkštas metalas, švitrinis popierius iškart užsivelia, oblius stringa, o kaltas palieka baisų paviršių. Ilgai kankinęsis, taip ir neradau jokio praktiško būdo, tačiau galiausiai tą kalnagūbrį išlyginau. Kur kas protingiau būtų buvę pilti švino šiek tiek mažiau, o paskui likusį įdubimą užlieti skaidria epoksidine derva.

07a

 Tada, apvyniojau švertą stiklo audiniu, užglaisčiau, ir paruošiau skylę švytuoklės ašiai. Kadangi švytuokliniai švertai ištisai mirksta vandenyje, ir neturi gero būdo išdžiūti, būtų gana neprotinga gręžti skylę tiesiai medyje, nes jis greitai supūtų. Vietoje to, išgręžiau per didelę skylę, užliejau ja tirštinta epoksidine derva, ir tada joje išgręžiau galutinio (mažesnio) diametro skylę. Šis metodas yra dažnai naudojamas "plastikinėse" jachtose, montuojant įvairias tvirtinimo detales į korpusą.

08

09

Šiame laive buvo ir kitų gana komplikuotų detalių, tokių kaip kad pentersas (viršutinis stiebo laikiklis), kurį išpjoviau ir išskaptavau iš ąžuolo. Jis buvo sudėtingos formos, su daugybe kreivių, nuožulnių, lenktų paviršių, griovių bei plyšių kitoms detalėms. Neturint jokių staklių, viską teko daryti rankomis.

0410

Pamažu, "Palmei" tampant vis panašesnei į laivą, kaimynų žvilgsniai darėsi vis maloningesni, ir jie dažniau aplankydavo pasigrožėti, o ne tik pagrūmoti pirštu dėl triukšmo. Buvo sumontuotos sėdynės, uždaryti plūdrumo bakai (sausadėžės), įklijuota vidinė borto juosta, tranco sutvirtinimai (užsakovo pageidavimu, trancas turėjo būti pakankamai tvirtas nedideliam elektriniam motorui).

111314161517

 Galiausiai, laivas buvo apverstas, ir jo dugnas padengtas vienu stiklo audinio sluoksniu. Turėjau nepaprastai daug vargo paslėpti stiklo audinio raštą. Tam reikia tepti daugybę (bent 6-7) sluoksnius epoksidinės dervos, taikant kad naujas sluoksnis būtų tepamas tarp 3-5 valandų nuo prieš tai buvusio, tada šlifuoti, vėl tepti, vėl šlifuoti... Procesą palengvintų dervos tirštinimas ir darbas su glaistykle, tačiau šiame etape dar nebuvo tikras ar laivas bus dažomas ar lakuojamas, tad tirštinimas būtų smarkiai išblukinęs medžio tekstūrą ir sodrią spalvą... Tad dėl grožio teko pasikankinti! (O galiausiai vis tiek buvo nuspręsta viską uždažyti).

1819

Kol dervos džiūvo, sumontavau vairą. Šio dizainas buvo pasiskolintas iš žymiojo Goat Island Skiff - U raidės profilio, tarsi šulinys atviru galu, nuleidžiant vairo plunksną vertikaliai, ją prilaikant bet kurioje padėtyje elastine virve. Tai leidžia ne tik labai greitai (ir nesušlampant rankų) pakelti bei nuleisti plunksną, bet ir nebijoti seklumų, nes elastinė virvė amortizuos smūgį.

2022

 Minusas tas, jog rumpelį pakelti yra neįmanoma, todėl aš jį dariau kiek trumpesnį nei įprastai, ir įmontavau prailginimo lazdą. Ji su rumpeliu sujungta elastine virve, ir įstatoma į irklo/kobinio laikiklį, kurį galima gauti vos už porą eurų.

23

Bet kas, kas yra plaukęs mažame laivelyje, turbūt žino, kad viena skaudžiausių patirčių yra rankų ir kojų daužymasis į aštrias laivo briaunas. Gerai suprojektuotas laivas turėtų turėti kuo mažiau tokių briaunų. Tačiau visas jas užapvalinti rankiniais įrankiais yra be galo lėtas ir "užknisantis" darbas... Tad, gamindamas vairą, nusprendžiau pabandyti panaudoti elektrinę frezą su apvalinimui skirtu antgaliu. Antgalis buvo pirktas iš Kinijos, matyt, pasitaikė brokuotas, ir taip apvalinant vieną iš vairo šulinio briaunų, apsauginis guoliukas išlėkė, ir freza įsikasė giliai giliai į tą briauną... Širdis nustėro taip, lyg ta freza būtų sulindusi man pačiam į ranką. Tai buvo viena iš laivo dalių, kurias ketinau ne dažyti, o lakuoti!! Bet, laimei, užsakovas nepastebėjo. O aš išmokau svarbią pamoką: perki kiną, gauni kiną.

21

Toliau - rangautas. Kadangi laivas yra platus, o stiebo ilgo nereikia, nusprendžiau pataupyti laiką, ir daryti standartinį pilnavidurį, suklijuotą iš dviejų lentų. Ir nors stiebo ilgis yra tik 3.15m, paaiškėjo, jog rasti dvi švarias, tiesias, bešakes pušines lentas Lietuvoje jau yra praktiškai nebeįmanoma. Atrodo, dar ką tik gaminau pirmąjį stiebą Mėletėlei, ir tinkamą medieną radau taip nesunkiai... Bet per tuos trejus metus žaliavos kokybė smarkiai krito. Kaip man lentpjūvėse paaiškino, geriausi miškai jau iškirsti, o medžiai, sodinami specialiai kirtimui, yra sodinami pernelyg tankiai, prastoje žemėje, kertami jaunuolynai, kurie nespėja "nuaugti" savo šakų - mat praktiškai niekam nereikia tokios kokybės, kokios aš ieškau... Iššvaistęs daugybę laiko ir nervų, aplankęs arti 20 lentpjūvių Kaune ir jo apylinkėse, sumokėjau kone trigubą kainą už siaubingas lentas, kurios nei iš tolo neprilygsta toms, kurias naudojau Mėletėlės pirmąjam stiebui. Bet, o ką daryti!

24

Laivo užsakovas turėjo neįprastą prašymą. Galvės ežere, kur jis ketino buriuoti, yra vienas labai žemas lieptas, po kuriuo jam dažnai tektų pralįsti. Ir nors išimti laisvai stovintį stiebą su špritiniu rangautu yra ir taip pakankamai greita, jis norėjo, jog pagaminčiau nuleidžiamą, sulenkiamą stiebą. Nors tokio dydžio burvaltėse tai nėra labai praktiškas sprendimas, man buvo įdomu išbandyti šią technologiją. Todėl užapvalinau stiebą visur, išskyrus vietą kur bus jungtis, išgręžiau ir užliejau varžtų skylės (tais pačiais sumetimais kaip ir šverte),  atpjoviau stiebą ties atžymėta vieta, ir vėl jį sujungiau dviejomis storomis, nerūdijančio plieno plokštelėmis. Du 10mm storio nerūdijančio plieno varžtai laikė jungė viską tarpusavyje - vienas iš jų yra ašis stiebo nulenkimui, o kitas - kaištis, įkišamas stiebą vėl atlenkus vertikaliai. Dvi kilputės ir elastinė virvė tarp jų ribojo, kiek stiebas gali būti maksimaliai nuleidžiamas, jog nulenkus jį į laivo priekį, šis neįkristų į vandenį, o tik kyšotų kaip bušpritas.

25

27

Iššveitus, išglaisčius ir nulakavus kokpitą, buvo galima pereiti prie smagiausios dalies - įrangos įmontavimas. Pirmiausia, buvo sumontuotas reguliuojamas stepsas (stiebo pagrindo laikiklis), pagamintas iš nerūdijančio plieno plokštelių su eile skylių, į kurių dvi yra kišami varžtai. Perkeliant varžtų pozicijas, galima pakeisti stiebo pasvirimo kampą. Taip pat įtvirtintas švytuoklinis švertas, bei blokelių sistema jį pakelti. Jėgos tam reikia gana nemažai - dėl mažo alkūnės ilgio bei sunkaus švino, net 4:1 perdavimo sistema vertė paplūšėti iš peties.

30

Tuo tarpu trance buvo paruoštos skylės transportavimo sausuma ratukams (užkemšamos, jog neleistų vandens plaukiant), bei skylė per vidurį išleisti vandeniui, užkimšta paprasčiausiu vyno kamščiu.

29

Ir taip, negailestingai bėgant paskutinėms dienoms iki užsakymo pristatymo termino, statybos artėjo link galo.

32

 Nors buvo padaryta nemažai klaidų, ypač kosmetinių, kai kurias jų pavyko išspręsti išradingai. Pavyzdžiui, šlifuodamas priekinį denį, netyčiom nušlifavau faneros viršutinį sluoksnį, sugadindamas jos tekstūrą... Ką daryti?! Ogi nušlifuoti ir kitoje pusėje taip pat, ir dar pratęsti bangelėmis, kad atrodytų, jog čia taip ir turėjo būti.

33

Pirmą kartą išridenęs laivą į dienos šviesą stiebo ir burės iškėlimui (kurią taip pat siuvau pats, deja - pamiršau fotografuoti...), savo didžiam nustebimui pamačiau du Kauno Dienos žurnalistus, lyg iš niekur išdygusius kieme. Paaiškėjo, jog juos ant manęs užsiundė kaimynė, pro savo langą stebėjusi šį projektą nuo pradžios ligi galo... Šie pasirodė esą labai malonūs, nusimanantys, ir iškamantinėjo mane apie šį projektą iki giliausių smulkmenų. Ir, visai neplanuotai, po kelių savaičių atsidūriau Kauno dienos pirmąjame ketvirtąjame puslapyje!

Ši nuotraukų eilė - iš Kauno Dienos archyvo, fotografas Evaldas Šemiotas.

34353637

Po kelių dienų, primontavę nuimamus ratukus, mudu su Mindaugu nuridenome "Palmę" į Sartų ežero pakrantę. Iškėlėme burę, nuleidome pelekus, ir atsišvartavom nuo kranto. Plaukia! Tiesa, ne taip greitai kaip Mėletėlė, bet su kur kas daugiau komforto. Užsakovas buvo patenkintas, ir greitai jau leidau jį plaukti vieną, o pats palydėjau su savąja laive.

 

Straipsnio autorius: Justinas Rubinovas

38 38 38 38 38 38 38 38