Lietuvos laivų konstruotojai

Užteko vieno karto, pabandyti... Atsisėsti 6 m. jachtukės priekyje, išplaukus į Kuršių marias išgirsti tylą, ir pajusti 3-4 m/s vėją, kuris ramiai, bet užtikrintai tave neša pasirinkta kryptimi. Būtent ta tyla ir nuo pašalinių minčių švariai „išpūsta“ galva mane patraukė tolimesniems pamąstymams, nors ir per savo 33 gyvenimo metus su burėmis susitikau pirmą kartą. Tai įvyko 2018 m. vasarą, ir nuo tada manęs neapleido mintis – kaip, šiuo metu gyvenant sostinėje, įsigyti laivelį, kuriuo būtų įmanoma bent kartą per savaitę numalšinti tą kirminą, graužiantį iš vidaus ir prašantį „švarios“ galvos pasibaigus darbo dienai.

Aišku, protingas žmogus būtų investavęs vieną kitą šimtą, o kai kas – gal ir tūkstantį eurų, ir paieškojęs sau tinkamo varianto skelbimų portaluose... O mano situacija buvo kiek kitokia – santaupų neturiu, automobilis be kablio, priekabos kaina antra tiek kiek mano senutėlio Sharan. Tai ką daryti man, kuris nusistatęs prieš kredito įstaigas, ir kol kas gyvena principu – geriau mažiau nei kažkam skolingas!.. (Ateity principai gali, o ir dažnai keičiasi 😊 )

Taigi, truputį apžvelgęs savo 33, iš šono pažiūrėjus – beprasmiškai nugyventus metus (gal tik žinant, jog esi vedęs ir jau turi dvi nepakartojamas dukras (beje, vaikai visi nepakartojami, kaip ir kiekvienas iš mūsų)), prisiminiau, jog vaikystėje (o gal jau paauglystėje) esu padėjęs dėdei pagaminti medinę valtį... Nors, tiesą pasakius, sulaukęs tokios pagalbos prašymo, maniau, jog tai bus kažkas sudėtingiau... Taip gimė mintis patyrinėti interneto platybes, pasidomėti, ar kažkas be manęs yra susidūręs su tokia dilema – ir paaiškėjo, jog tokių apstu...

Panaršęs keletą dienų ir prisižiūrėjęs gražiausių savadarbių burinių valtelių bei didesnių laivelių supratau, jog turiu sau išsikelti bent keletą kriterijų, kitaip neišsirinksiu iki gyvenimo galo...

Pagrindiniai kriterijai buvo du:

  • Dydis (turi tilpti ant VW Sharan stogo, kadangi skersiniai yra, jų pirkti nereikės);
  • Svoris (turiu būti pajėgus užsikelti, nusiimti ir transportuoti iki vandens vienas);

O visa kita – paliekam fantazijai...

Taip benaršydamas internete su savo mažesnėmis nei vidutinio lygio anglų kalbos žiniomis, netikėtai radau knygutę „Ultrasimple boatbuilding“ (Gavin Atkin). Joje – keletas (17) skirtingų projektėlių, kuriuos, kaip rašo ant viršelio „Boats anyone can build (net mano žinių pakako suprasti, jog galbūt tai mano jėgoms 😊).

knyga

Peržvelgęs keletą kartų, išsirinkau valtelę „AURETTE“.

aurette

Vien tai, jog visi matmenys pateikti milimetrais, nuima daug galvos skausmo, o dar prierašas, jog įgulą gali sudaryti net „2 suaugę“, skambėjo solidžiai, nes dauguma laivelių šioje knygoje yra dar mažesni...

Nesigilinant į detales (kurias galite rasti knygoje), šis laivelis yra ~1.3m pločio ir ~2.3m ilgio. Čia tikriausiai padariau savo pirmąją klaidą, nepaskaičiavęs, kiek toks kūrinys svers... Pasverti galimybės dar neturėjau, bet, manau, pabaigtas laivas sveria ~60 kg. Tai reiškia, jog vienam užkelti į 1.8 m. aukštį (kol kas dar ne taip sunku, kaip saugiai nuleisti) nepavyks lyg pamojus burtų lazdele. Teks panaudoti mokykloje įgytus fizikos pradmenis ir pasitelkti papildomus įrengimus (šiuo metu tai konstrukcija iš 4 bruselių (2.5 cm x 5 cm) ir keturi varžtų juos sujungti). Šio įrenginio savikaina – ~5€. Deja, pasirodo, bruselių reikia tvirtesnių, nes jų išlinkimas keliant laivą nesuteikia pasitikėjimo. Manau, tokiam svoriui reiktų bent 2.5 cm x 7 cm, o idealiausiu atveju 2.5 cm x 10 cm. Iš bėdos – bent 3.5 cm x 5 cm, su sąlyga jog jie be didesnių šakų, nes, manau, jei jau lūžtų, tai būtent per jas.

69283319 388516741860195 6088091334348898304 n

Kita dvejonė – iš kokio storio faneros gaminti šį laivą. Knyga šiam projektui rekomendavo 6 mm., tačiau mano pirmasis ir kol kas vienintelis patarėjas Justinas laivelį gaminosi iš 4 mm ir dievagojosi, jog tvirtumo užtenka 😊. Tačiau, paskaitęs apie jo nuotykį su išlūžusiu trancu, pradėjau abejoti... Abejones padėjo išsklaidyti išvyka į parduotuvę, prekiaujančia beržo fanera mažmena. Kokybė atrodė priimtina, peržiūrėjus bent 20 plokščių ir išsirinkus 2 su mažiausiai šakų intarpų, kur jos buvo išpjautos ir užklijuotos. Parduotuvė yra Metalo g. Vilniuje, jei kam nors reikia, adresą galiu patikslinti.

Taigi, pasirinkau 6 mm., nes 4 mm. storio pabijojau – lankstumas pasirodė per didelis, ir nebuvau tikras, ar užteks tvirtumo. Ant to paties Sharan stogo (vis dar negaliu atsistebėti šio senelio universalumu – tinka ir 3 m. kroviniams, ir dviejų asmenų komfortiškai nakvynei išėmus galines sėdynes, kadangi grindys idealiai lygios), parsivežiau faneros plokštes į savo „meistraunę“ (3 m. x 6 m. garažas). Naudodamasis tik pieštuku ir  liniuote, visus brėžinių matmenis perkėliau ant plokščių. Pjovimas paprastu siaurapjūkliu ėjosi sklandžiai, atplaišų sulyginimas kampiniu šlifuokliu atrodė vienas juokas. Bet, kuomet reikėjo išpjovas sujungti, ir suteikti laivui pradinę formą... Idealiausiu atveju reikėtų pasitelkti papildomą porą rankų, kurios palaikytų šonus, kol jie būtų sujungiami smulkiais medvaržčiais.

70294697 514901029301776 1509871885775536128 n

Toliau buvo jau lengviau.  Atmatuoto ilgio lentos buvo įspraustos į gautą lygiakraštę trapeciją, išplečiant ją į formą, prie kurios galima bandyti jungti dugną. Aš tai dariau išgręžęs keletą skylučių palei dugno bei šonų plokščių perimetrus, ir „surišant“ jas plastmasiniais užtempėjais. Siūles sutvirtinau stiklo pluoštu ir epoksidine derva, o šiai sukietėjus, pašalinau užtempėjus, ir tęsiau procesą aplink siūles, berods 3 kartus iš lauko, bei 2 kartus iš vidaus. Po to visą laivelį stiklavau ploniausiu stiklo audiniu iš lauko 2 kartus, iš vidaus 1 (berods 60 g / m^2). Epoksidinė derva ir stiklo audinys iš „Topplastas“ (Liudvinavo g., Vilnius). Malonus personalas, pataria, paaiškina kaip tinkamai naudotis medžiagomis.

61601458 330046821224993 7259157362089394176 n70537684 441207526489676 3335979365992235008 n

70664022 2361054870675406 5127637446103662592 n

Trumpai apie darbą su epoksidu: instrukcijos neperrašinėsiu, tik paminėsiu faktus, kuriais įsitikinau pats:

  • Dervos temperatūra (aplinkos gali būti ir mažesnė) – ne mažiau +25° C. Aš, sumaišęs mažą kiekį, su fenu pašildydavau bent iki ~30°C. Tada ji suskystėja, ir dengiant didelius plotus, sąnaudos būna žymiai mažesnės. Kitu atveju tepsit „medų“, kiekiai bus didžiuliai, ir džius ilgai.
  • Dervos ir kietiklio santykis (matuojant gramais ar pagal tūrį) turi būti kuo tikslesni. Pradžioje tai dariau „iš akies“, dėl ko džiūvimo procesas užtrukdavo iki 3 parų, o kartais ir ilgiau. Pradėjus naudoti buitines svarstykles, situacija pasikeitė kardinaliai, džiūvimas užtrukdavo ~24 val. ir greitai galėdavau vėl tęsti darbus.
  • Esant galimybei, naudokite „30 min“, o ne „15 min“ darbinio laiko kietiklį – nereikės niekur skubėti, o pasaulis per 15 min niekur nedings... Pagal poreikį ir numatomų darbų apimtį maišydavausi max. 200 g. mišinio, jog spėčiau ištepti prieš jam pradedant stingti. Pradžioje bandžiau plauti teptukus su „646“ tirpikliu, tačiau kad ir kaip besistengtum, pirminio lankstumo nebeišgausi. Tirpiklis 1l ~2€. Teptukas 70-80 centų. Finansiškai neapsimoka plauti. Pirkau daugiau teptukų, ir nesukau galvos...

58586672 1179218048918417 274976618177363968 n

Nustiklavęs karkasą, ėmiausi vidaus „išplanavimo“. Nuo pat pradžių man nepatiko projekte siūlomi skersiniai suoliukai, todėl nusiteikiau daryti sudėtingiau, t.y. suoliukus išnaudoti kaip daiktadėžes ir plūdrumo bakus. Žadantiems konstruoti kažką panašaus, siūlau iškart pasidomėti standartinių plastmasinių dangčių išmatavimais, jog vėliau nereikėtų „burti“ kur gi juos čia įtalpinus.

Pertvaras suoliukams suleidau įpjaudamas abi iki pusės. Čia naudojau, berods, 10 mm. fanerą, nors dabar esu beveik tikras, jog būtų užtekę ir 6 mm. Žodžiu, daug svorio, o rezultatas toks pat.

70380277 2473643816061162 3113149118281678848 n

Justinas (jei kas dar nesuprato straipsnio patalpinimo autoriaus 😊 ) patarė klijuoti pastorinimus ties briauna, kur remsis suolo sėdimoji plokštė. Jis buvo visiškai teisus. Dėl pastorinimų... Kad neburti ir daug nepjaustyti, toje pačioje parduotuvėje parduodamos berods 12 mm. storio ir gal kokių 4-5 cm pločio bei 3 m. ilgio faneros juostelės. Viena nekainuoja nei euro. Greita, patogu, lygu, kai kam dar ir gražu 😊. Suolo viršui naudojau 12 mm. plokštę. Ar galėjau naudoti plonesnę? Gal, manau, tai priklauso nuo pertvarų kiekio ir atstumo tarp jų.

Ant bortų, kur remiasi suolas, jokių atramų neklijavau (o gal reikėjo?), bet, uždėjęs dangtį jaučiau, jog tvirtumo ir taip užtenka. Prieš visas pertvaras, aišku, montavau šverto šulinį.  Jo aukštis, manau, yra pasirinkimo reikalas. Pradžioje padariau per aukštą, beveik sulyg bortais. Justinas mane tikino, jog tokio niekam nereikia, todėl sumontavęs suoliukus, nupjoviau ~3-4 cm virš jų. Ateityje galbūt sulyginsiu su suoliuko plokšte – pirma reikia dar pažiūrėti, kokiame lygyje stovi vanduo plaukiant vienam, dviese, sėdint gale ir per vidurį. Šulinį klijavau iš 6mm. faneros. Švertas – 12 mm. fanera.

70381448 2427942560587238 8048709042723356672 n

Vairą padariau vientisą, bet dabar perdarinėju į pakeliamą, kadangi tikrai trukdo, norint priplaukti prie seklaus kranto. Stiklavau švertą, šulinį ir vairą, po vieną kartą.

68741816 2352407371669102 6915532911525494784 n69630323 1114713062250889 7249575912822276096 n

Stiebas – 3 m. ilgio, suklijuotas iš dviejų 2.5 x 5 cm lentelių. Po to suteikiau jam norimą formą su kampiniu šlifuokliu. Padengiau stiklo audiniu (ploniausiu), porą kartų nulakavau, ir – turim ką turim. Rėja analogiškai, tik be stiklavimo.

67644065 442383709943992 204409545294872576 n

Dažai. Naudojau baltą topkautą (9 eur/kg), iš boatshop.lt. Dviejų kilogramų užteko nutepti laivelį 5 kartus, kiek įmanoma plonesniu sluoksniu. Nepamažinkit kietiklio, nes kitu atveju ilgai džius. Sumaišius kietėti pradeda po kokių 15 min., tad daug nemaišiau ir dirbau sparčiai. Tepiau mažu voliuku, ir padengimu likau patenkintas.

69736364 233591884224133 6550814145699119104 n

70692301 730321207414277 2743524387406741504 n

70120193 476685726506986 3649614774347497472 n

Lakas. Pirkau iš „Moki Veži“ – kažkoks neva „tinkantis jachtoms“, buvo akcija. Svarbiausia, jog jis būtų su UV filtru.

Kas daugiau? Turit klausimų ar pastebėjimų – prašau drąsiai sakyti... Esu labai nekantrus, todėl dailinti ir grąžinti kiekvieną kampelį – tikrai ne man... Gavau kritikos ir pastebėjimų, ką turėčiau pataisyti ar pakeisti, norint geresnio rezultato. Turėsiu laiko – padarysiu 😊

Tokiame projekte, svarbiausia, jog būtų daug noro, nes jei jo nepakaks... Kitaip tariant, reikia išlaukti, kol rankos pačios pradeda kilti darbui.

Reziume: atlikti 4 plaukimai, iš viso apie 10 valandų. Esu patenkintas, jog laivelis plaukia į priekį, o ne atgal 😊 Dar reikia daug visko patobulinti, pridėti, atimti, pagrąžinti, ir pan. Manau, kad ir koks mažas ar didelis laivelis bebūtų, visuomet atsiras, ką jame būtų galima padaryti gražiau ar patogiau.

 

68443597 1947530742014998 2381939255489331200 n69151318 1036122003385981 2489700689320607744 n

70591943 2382229545391406 1646562170613268480 n

69548552 1095220834022460 5718813477917687808 n

 

Straipsnio autorius: Tomas Juodeikis